BELKANTIEČIŲ VIZIJA

Vadovo Artūro Dambrausko atėjimas į „Bel Canto“ chorą buvo paženklintas intrigos: ne dirigentas ieškojo darbo, kas yra įprasta, o kolektyvas, turėdamas savo viziją, ambicijas ir savo chorinio dainavimo suvokimą, ieškojo sau tinkamo vadovo. Jis priėmė šį choristų iššūkį, ir jie tapo bendraminčiais. „Būtent taip norėčiau modeliuoti mūsų santykius su choristais: man yra svarbu, kad jie manyje matytų kolegą, turintį šiek tiek daugiau patirties ir žinių, tačiau kolegą, o tik paskui – vadovą“, – sako choro meno vadovas A. Dambrauskas.

Artūras yra dirbęs su įvairiais chorais – nuo vaikų iki brandaus amžiaus dainininkų, nuo nepažįstančių muzikos rašto mėgėjų iki aukšto lygio profesionalų. Kiekvienas kolektyvas, su kuriuo jam yra tekę dirbti, yra unikalus, turi savo aurą, savitą psichologinį portretą ir daug kitų dalykų, kurie apibūdina vidinius fluidus, choro organizmą „iš vidaus“.

„Choro gimimas – ne vienadienis procesas, o įvykęs smagus choro gimtadienis tėra tik atskaitos taškas: vidinis judėjimas vyksta ir vyks nuolat – ir 5, ir 15, ir 30 metų“, – optimistiškai prognozuoja choro vadovas. Prie grupės entuziastų – savotiškos iniciatyvios grupės – jungiasi dainininkai, kurių dainavimo patirtis yra labai skirtinga, tačiau didžioji dalis jų turi solidžią chorinio dainavimo praktiką.

Belkantiečiai kuria savo chorą, ir tas kūrybinis procesas turi labai smarkų variklį – meilę choriniam dainavimui su didžiulėmis kūrybinėmis ambicijomis – ką reiškia vien pasirinktas choro pavadinimas! Šiuo atveju bel canto – ne užuomina į žymųjį operinio dainavimo stilių, o noras parodyti choristų viziją ir siekį. Tai dar labiau įpareigoja rimtai ir įtemptai dirbti.